|
|
|
Kad sveikas kūnas kadagiais kvepėtų
Žolininkė Adelė Karaliūnaitė, nuo vaikystės besidominti gydymu vaistinėmis žolelėmis, įsitikinusi jų nauda žmogaus sveikatai. Savo patirtimi, kaip žolelėmis galima padėti negaluojančioms kepenims, ji dalinosi ir su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto studentais. Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas Suaugusio žmogaus kepenys sveria apie 1,2 kg. Jos atlieka daugybę funkcijų. Kepenyse kaupiasi iki 20 proc. viso žmogaus kraujo. Per minutę į žmogaus kepenis perpumpuojama maždaug iki 1,5 litro kraujo. Nė vienas kraujo lašas nepatenka į bendrą kraujo apytaką, nepraėjęs per kepenis. Kepenų ligos prasideda žmogui dar negimus. Pati pirmutinė liga – naujagimių gelta. Gimęs kūdikis pradeda kvėpuoti plaučiais ir nebereikia eritrocitų, kurie anksčiau kūdikį aprūpindavo deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga - bilirubinas, kurią organizmas turi pašalinti. Kepenys – energijos gamintojos Jose sintetinama gliukozė. Naujagimio fermentai, gaminantys gliukozę, yra penkis kartus aktyvesni negu suaugusio žmogaus. Žmogui augant įsijungia kitas organas – užkrūčio liauka, ir organizme nebėra fermentų, kurie tinkamai skaidytų pieną. Tai nutinka sulaukus 21 metų. Todėl, pasak A.Karaliūnaitės, tokiame amžiuje geriant pieną atsiranda problemų dėl sąnarių, pasireiškia pūliniai procesai, įvairūs augliukai. Norint išvengti įvairių odos ligų, jaunatvinių spuogų, patariama gerti vaistažolių arbatas. Tokią arbatą galima virti ir iš daržo žliūgės. Atitinkamą kiekį tokios arbatėlės galima duoti net kūdikiams nuo trijų mėnesių. Kai kepenyse yra sutrikęs galaktinozės išsiskyrimas, tinka paprastojo lipiko ar arkliarūgštės arbata. Arkliarūgštė kepenų veiklai daro didelę įtaką. Tačiau ją vaikams galima duoti tik nuo trejų metų. Lipikas turi fermentų, kurie sutraukia pieną. Tinka ir gysločio arbata. Tačiau ją gerti galima tik 12 – 13 dienų. Kepenys detoksikuoja susikaupusias medžiagas Kiekvieną parą iš organizmo pasišalina iki 70 gramų įvairių šlakų. Jei organizmas apnuodytas – ilgą laiką buvo vartojami antibiotikai ar kurį laiką prastai maitintasi ir kepenys - apsunkusios, rekomenduojama pagerti arbatos iš baltažiedės notrelės, daržo žliūgės, raudoklės žolės. Galima pasidaryti arbatos vien iš baltažiedės notrelės žiedelių, kuriuose yra nektaro. Ši arbata tinka ir vaikams nuo trejų metų amžiaus. Vaistažolės gali būti naudojamos ne tik kaip arbata. Pavyzdžiui, daržo žliūgę patariama dėti į salotas ar spausti sultis. Pasak žolininkės, senieji gydytojai nepripažindavo širdies ligų, kol nepagydydavo kepenų. Buvo manoma, kad kepenys yra pats pagrindinis žmogaus organas. Ir jei žmogus skundžiasi, kad jam spaudžia širdį, dūsta, reikia pasižiūrėti, kaip veikia jo kepenys. Gal kepenys nepaduoda tiek energijos, kiek jos reikia širdžiai. Buvo metas, kai žmonės gyveno be elektros ir šaldytuvų. Norėdami ilgiau išsaugoti maistą, žmonės jį pradėjo sūdyti, rūkyti. Taip paruoštas maistas apkrauna kepenis. Tokiu atveju rekomenduojama pagerti trilapio puplaiškio, širdažolės arbatos. Tai - augalai, kurie padeda atlikti tai, ko nepajėgia padaryti kepenys, kai sutrikęs tulžies išsiskyrimas. Iš puplaiškio ar širdažolės gali būti ruošiama ne tik arbata, bet ir užpilas su degtine. Esant lėtiniams susirgimams vaistažoles reikia vartoti ilgesnį laiką – riebalų skaidymo procesai staiga neatsiranda. Patariama paimti bet kokio minėto augalo 200 gramų. Augalą, geriausia džiovintą, susmulkinti ir sudėjus į šampano butelį užpilti 40 laipsnių degtine. Taip paruošti augalai, neprarasdami gydomųjų savybių, gali išstovėti 10 – 12 metų. Būtina ant butelio užrašyti, kas jame yra ir kada užpilas pagamintas. Viena iš kepenų funkcijų - gaminti cholesterolį Jis dalyvauja visų ląstelių statyboje, lytinių hormonų gamyboje, tulžies rūgšties sintezėje. Atskirti blogą cholesterolį nuo gero turėtų pats organizmas. Tačiau kai kepenyse sutrinka tas sugebėjimas atskirti, kas reikalinga ir kas nereikalinga, pradeda jį, kaip šlaką, dėti į kraujagyslių sieneles. Lytinių hormonų gamybą skatina raudonasis dobilas. Jis padeda organizme sintetinti vyriškus hormonus. Patariama gerti raudonųjų dobilų žiedų arbatą arba juos užpilti degtine. Gerai su raudonuoju dobilu dera ir vaistinė dirvuolė. Tai - skanus augalas. Jis stipriai veikia ir tulžies išsiskyrimą. Ji gali būti vartojama ir kaip profilaktinė priemonė prostatos ar šlapimo pūslės būklei pagerinti. Vietinė žylė – senas augalas ir jau seniai vartojamas ginekologijoje. Iš jos gali būti gaminamas ir tepalas. Šis augalas saugo moters organizme lytinių ląstelių genetinę informaciją ir neleidžia joms pasikeisti. Vietinė žylė gali būti naudojama ne tik arbatai gaminti. Iš jos galima pasidaryti ir tepalą. Tepalui pasigaminti reikia 200 gramų augalo. Jį sumalti mėsmale ir litre vandens, pridėjus 350 g kiaulės taukų, pusę valandos virti. Kai viskas nusistovės ir atšals – nugriebti riebalus ir sudėti į stiklainį. Šis žylės tepalas naudojamas hemorojui gydyti, patepti venas nėštumo metu. Pastebėta, kad šiuo tepalu pateptos venos nenukenčia chemoterapijos metu. Kita kepenų funkcija – asparagino sintezė Asparaginas reikalingas detoksikacijai amoniako, kuris susidaro raumenyse. Kuo daugiau žmogus sportuoja, tuo daugiau organizme pagaminama amoniako, kuris turi būti detoksikuojamas. Asparaginas buvo išskirtas iš augalo - smidro. 100 g smidro uogų sudėjus į šampano butelį ir iki viršaus užpylus degtine palaikyti dvi savaites. Gerti reikia po arbatinį šaukštelį du kartus per dieną – rytą ir vakare. Amoniaką iš organizmo padeda pašalinti ir prieskoninės daržovės. Todėl, norint palengvinti kepenų darbą, reikėtų vartoti petražoles, krapus, kmynus. Dar viena kepenų funkcija – šlapalo sintezė. Sutrikus kepenų veiklai ir nesuskaidžius šlapalo taip, kad inkstai galėtų pašalinti šlapimą, jis pradeda atsidėti sąnariuose ir vystosi podagra. Kai šlapalas pradeda kauptis, organizme prasideda sudėtingi procesai - silpnėja protinė veikla, klausa, suprastėja rega. Šiuo atveju naudojami grikių žiedai, liepų žievė, ievos žiedai, meškauogė, vingiorykštė, mėlynės – ne tik uogos, bet ir lapai. Vaistai – šalia mūsų, tik reikia mokėti juos pasiimti Galiausiai kepenys į storąjį žarnyną atiduoda tai, ko nebepanaudojo. Jei žmogus jaučia spazmus žarnyne, išmatos praranda spalvą, tada naudojamos kadagio uogos, ajero šaknis, šilinis viržis. Pastarasis valo ne tik kepenis, bet ir inkstus. Tinka ir mėlynių stiebai su lapeliais. Šią arbatą galima gerti ilgą laiką. Patariama kiekvieną dieną suvalgyti po keturias kadagio uogas. Valgyti tol, kol kūnas pradės kvepėti kadagiais. Kadagio uogos turi neišdžiūstančių aliejų, kurie pašalinami per odą. Kadagio uogos saugo ir nuo akmenligės. Egipte faraonai dar būdami gyvi taip pradėdavo save balzamuoti. Valgant šias uogas nebus ir jaunatvinių spuogų. Anot žolininkės, žmogui padėti gali ne tik žolės. Per dieną suvalgyta viena vištos skranduko plėvelė, kurią žmonės paprastai išmeta, pagelbės nuo akmenligės ir podagros. Rupūžės odoje esanti liauka pagamina junginius, kurie stiprina žmogaus imunitetą. Rupūžės oda skiriasi nuo kitų roplių. Visų roplių oda medžiagas praleidžia iš vidaus, o rupūžės oda - laidi į abi puses. A.Karaliūnaitė pataria nepraeiti ir per šviežiai automobilio pervažiuotą kiškį ar gyvatę. Pastarąją užpylus degtine, bus puikus vaistas.
|
|
