Disleksija gali būti labai rimtas išbandymas tiek vaikui, tiek ir suaugusiam. Tikriausiai retai susimąstome, kad tokia kasdienė, automatizuota smegenų veikla kaip skaitymas, yra gana sudėtingas procesas – jo metu mūsų smegenys jungia raides su garsais, garsus išdėlioja reikiama tvarka, žodžius jungia į sakinius, sakinius į pastraipas, kurias galima perskaityti ir suprasti. Natūralų šių procesų kompleksiškumą iš naujo atrandame mokydami skaitymo ir rašymo savo atžalas, tačiau tėvams stebintiems mažųjų raidos problemas ir itin lėtą progresą, natūraliai iškyla klausimas – kaip atskirti kada vaikui reikia papildomos specialistų pagalbos? Kaip suprasti ar pagalba reikalinga man pačiam?
Ankstyvieji disleksijos požymiai
Disleksiją, arba mokymosi sutrikimą, keliantį ilgalaikių sunkumų mokantis taisyklingai skaityti ir rašyti, turi apie 15-20% populiacijos. Esant disleksijai, sudėtinga susieti raidės grafinį vaizdą su garsu, bei sujungti raides į jų junginius. Kai šios problemos išryškėja jau pradiniame skaitymo etape, gerokai pasunkėja tolimesnis kelias bei padidėja paralelinių raidos sunkumų tikimybė, todėl laiku pastebėti šio sutrikimo ženklai yra itin svarbus indėlis į tolimesnį vaiko gyvenimo kokybės gerinimą.
Ikimokykliniame amžiuje disleksijos požymius įvertinti gali būti kiek sudėtingiau nei mokyklinukų atveju, dažnai jų rimtumo mastas sumažinamas galvojant, kad tai tiesiog „toks periodas“, iš kurio mažasis išaugs. Simptomai gali būti dviprasmiški, tačiau tikrai vertėtų susimąstyti jei vaikučiui sunku:
- susikaupti ir įsiminti naują informaciją (vardus, daineles, eilėraštukus)
- klausytis istorijų
- sekti instrukcijas
- atlikti dviejų dalių užduotis
- įsiminti ir laikytis rutinos
Be abejonės, pagrindiniai ir ryškiausi požymiai yra pasikartojantys kalbos sutrikimai, tokie kaip garsų painiojimas, sunkiai suprantama kalba, kai kurių garsų nemokėjimas arba pavėluota bendra kalbos raida. Verta suklusti jei tokių atvejų anksčiau pasitaikę šeimoje, kadangi disleksija neretai gali būti paveldėta. Gajus mitas, kad nuo disleksijos kenčia tik vaikai, tačiau ji nustatoma ir suaugusiems. Džiugu, kad šiuolaikinės galimybės leidžia padėti asmenims be kokiame amžiuje, todėl jos kreiptis niekada ne vėlu.
Disleksija – ne tik skaitymo sutrikimas
Pradėjus mokytis mokykloje atsiranda daugiau išsūkių, o kartu su jais, ir galimybių išryškėti disleksijos ženklams. Dažnai šio sutrikimo paveikti mokiniai linkę kartoti, praleisti garsus, skiemenis arba net pilnus žodžius, juos spėti arba pakeisti kitais. Susidūrus su didesnės apimties tekstais vertėtų atkreipti dėmesį ar vaikas sugeba suvokti pagrindinę mintį, atpasakoti turinį, pastebėti pasakojimo detales, intonuoti.
Disleksija paveikia ir rašymo sugebėjimus, tad sulėtėjusi rašytinė kalbos raida, taipogi, gali būti įspėjančiu signalu. Neretai žodžiai rašomi taip kaip girdimi, painiojamos panašiai atrodančios raidės, pastebimas bendras rašytinės kalbos skurdumas lyginant su sakytine. Rašto darbuose esančios klaidos primena daromas skaitymo metu: žodžiai kartojami, iškraipomi, skirtingai perrrašomi kelis kartus iš eilės. Parašykite vaiko perskaityti savo tekstą – ar jis supranto/įskaito ką parašęs? Atvertę sąsiuvinį apžvelkite ne tik daromų klaidų pobūdį ir jų kiekį, bet ir tai ar raštas įskaitomas, kaip laikomasi bendros tvarkos (taisymai, braukymai), linijų bei paraščių ribų. Pastebėkite kaip mokinys laiko rašymo priemonę, nes netaisyklinga, negrabi laikysena gali reikšti silpnus smulkiosios motorikos įgūdžius, kas ypač būdinga dislektikams, kaip ir ilgai neišryškėjanti dominuojanti ranka.
Taip pat disleksija didelę įtaką laiko suvokimo ir planavimo įgūdžiams. Tokiam vaikui sunku orientuotis dienoje, sekti laiką ir jo matavimo konceptus – skirtumas tarp „ryto“ ir „vakaro“ nėra savaime suprantamas, dažnai vėluojama, painiojamasi tarp savaitės dienų. Sutrikęs sugebėjimas įsiminti datas ir kitus svarbius kalendorinius įvykius, šlubuoja metų laikų, mėnesių eiliškumas.
Su disleksija susidūrę vaikai patiria ne tik konkrečių skaitymo, rašymo ar kitų specifinių įgūdžių lavinimo sunkumų, bet nukenčia ir bendras sugebėjimas mokytis naujų dalykų ar tobulintis jau pažįstamose srityse. Pastebima, kad dislektikų mokymosi tempas yra gana nepastovus – vieną dieną jie gali pasiekti didelio progreso, o kitą visiškai sustoti arba netgi pamiršti jau išmoktą informaciją. Jie dažnai išsisukinėja nuo pateiktų užduočių užsiimdami pašaline veika arba tuoj pat leidžiasi išblaškomi pašalinių minčių, išorinių dirgiklių. Tam didelę įtaką daro ne tik pats sutrikimas, bet ir su juo ateinančios psichologinės problemos, tokios kaip žemėjanti savivertė, nepastikėjimas savo jėgomis, mažinantis motyvaciją ko nors imtis.
Kaip padėti jei atpažinote savo vaiko atvejį?
Svarbu paminėti, kad disleksija neapibrėžia intelektinių žmogaus pajėgumų – neretai lėtai skaitantys ir rašantys asmenys yra kūrybingi mąstytojai, turintys stiprius samprotavimo gebėjimus. Ko gero, kiekvienas esame girdėję įkvėpiančių sėkmės pavyzdžių: garsių politikų, mokslininkų ir menininkų turėjusių šį sutrikimą, tačiau sugebėjusių puoselėti savo stiprybės ir sublizgėjusių savo srityse.
Nors disleksija nėra išgydoma, tačiau misija ją pažaboti ir prisijaukinti yra visiškai įmanoma. Nežinote kur kreiptis? Jei turite įtarimų, mokykloje kreipkitės į kalbos mokytoją arba auklėtoją ir išklausykite jų pastebėjimus – galbūt reikalingas disleksijos testas? Tuomet jau spręskite ar kreiptis logopedinės, psichologinės ar specialiojo pedagogo pagalbos už mokyklos ribų.
Jei jūsų vaikas turi disleksiją, yra keletas būdų, kaip jūs galite jam padėti:
Ieškokite specializuotos pagalbos:
Specialistai, tokie kaip specialiojo ugdymo pedagogai ar logopedai yra apmokyti ir turėtų turėti patirties dirbant su disleksija. Jie gali padėti vaikui įgyti reikalingus skaitymo, rašymo ir kalbos įgūdžius, taip pat pasiūlyti specifines strategijas ir metodikas, pritaikytas jūsų vaiko poreikiams. Specialistas gali atlikti disleksijos vertinimą – disleksijos testą ir sukurti individualizuotą mokymo planą, atsižvelgdamas į vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses. Jis gali dirbti tiek su vaiku, tiek su mokytojais, siekiant užtikrinti, kad mokymo metodai ir aplinka būtų pritaikyti vaiko poreikiams. Siekiant efektyviai įgyvendinti šią paramą, svarbu surasti kvalifikuotą specialistą, turintį patirties ir žinių apie disleksiją. Galite pasitarti su mokyklos švietimo pagalbos specialistais: mokyklos psichologu, specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu, pediatru arba ieškoti vietos organizacijų, kurios teikia specializuotą paramą disleksiją turintiems vaikams.
Suteikite emocinę paramą:
Kai kalbama apie emocinę ir psichologinę gerovę vaikui, turinčiam disleksiją, yra keletas svarbių aspektų, kuriuos galite atsižvelgti:
- Rodykite vaikui, kad jūs esate jo palaikymo ir supratimo šaltinis. Būkite kantrūs, remkite jo pastangas ir parodykite, kad jūs tikite jo gebėjimais. Tai padės mažinti jo patiriamą stresą ir padidins jo pasitikėjimą savimi.
- Supraskite jo/ar jos patirtį: Būkite supratingas ir įsijauskite į vaiko patirtį. Suprastus, kad disleksija gali kelti sunkumų skaitymo, rašymo ir kalbos srityse, jums bus lengviau suvokti jo ar jos iššūkius.
- Pabrėžkite stipriąsias puses: Remkite ir pabrėžkite vaiko stiprybes. Tai gali būti meniniai, sporto, mokslinių tyrimų, kulinarijos gebėjimai ar bet kokie kiti pomėgiai. Suteikite galimybių jam išsiskirti ir pasiekti sėkmę, skatinant jo ar jos savivertę.
- Leiskite daryti tai, kas patinka: Suteikite vaikui galimybę daryti tai, kas jam patinka ir kas jį motyvuoja. Jei jis turi tam tikrus pomėgius ar veiklas, kuriose jam lengviau sekasi, skatinkite jį jomis užsiimti. Tai padės sukurti teigiamą nuotaiką ir savirealizaciją.
- Užtikrinkite palaikymą namuose ir mokykloje: Bendradarbiaukite su mokykla, kad būtų užtikrintas tinkamas palaikymas ir pritaikytos mokymo priemonės. Taip pat namuose palaikykite palankią mokymosi aplinką, užtikrinkite, kad vaikas turėtų reikiamas priemones ir resursus.
- Suteikite vaikui laiko atsipalaiduoti, būti ramiai, nuobodžiauti: Būkite atidūs vaiko poreikiams ir suteikite jam laiko atsipalaiduoti. Svarbu, kad jis jaustųsi laisvas ir neturėtų nuolatinės įtampos dėl mokymosi sunkumų.
Visi šie veiksmai padės vaikui jaustis palaikomam, suprastam ir suteiks jam pasitikėjimo savimi, kad jis galėtų įveikti disleksijos iššūkius ir pasiekti savo potencialą.
Užtikrinkite struktūruotą mokymąsi:
- Kartu su vaiku kurkite tvarką ir struktūrą mokymuisi, pavyzdžiui, nustatykite kasdienį tvarkaraštį ir naudokite aiškius ir palaikomus instrukcijas. Tai padės vaikui suprasti ir organizuoti informaciją.
- Pasitelkite multisensorinę mokymo metodiką: Panaudokite įvairias mokymo priemones, pvz., rašymo klaviatūrą, spalvotas žymeklius, rankdarbius, muziką ir kt., kad padidintumėte vaiko suvokimą ir įsiminimą.
- Skatinkite skaitymo ir rašymo praktiką: Skatinkite vaiką skaityti ir rašyti kasdien. Tai gali būti įvairiapusiškas, prasmingas ir malonus procesas. Raskite skaitinėjimui ir rašymui patrauklių temų, knygų ar žaidimų.
- Bendradarbiaukite su mokykla: Bendradarbiaukite su vaiko mokykla ir mokytojais, kad jie galėtų pritaikyti mokymosi aplinką ir metodiką jo/ar jos poreikiams atitikti. Paprašykite išskirtinio disleksijos vertinimo ir galimybės gauti papildomą paramą, pavyzdžiui, ilgesnį egzameno laiką.
- Naudokitės technologija: Išnaudokite technologijos priemones, pavyzdžiui, rašymo programas, skaitymo pagalbines priemones, planavimo įrankius ir kt., kurios gali palengvinti skaitymo ir rašymo procesą.
Svarbiausia yra suprasti, kad kiekvienas vaikas ar suaugęs, turintis disleksiją, yra unikalus, todėl būtina individualizuota parama, kuri padės jam pasiekti savo potencialą.
Kokio tipo terapija tinkamiausia?
Atminkite, kad disleksiją turintys vaikai gali ir netgi turėtų mokytis kartu su kitais moksleiviais, nes jie pilnai tam pajėgūs. Be to, įprasta aplinka padeda išvengti trauminių patirčių. Tačiau paraleliai, šiems vaikams itin svarbus individualus ugdymas, kur atsižvelgiama į specifinius jų poreikius, sugebėjimus, psichologinius ir kitus asmenybinius bruožus. Tokie užsiėmimai gali būti vykdomi gyvai ir nuotoliu (internetu) – svarbu pasirinkti asmeniui priimtiniausią formą, kuri skatintų tęsti pradėtą darbą.
Disleksija niekur nepasitrauks ir galimai nuolat primins apie save, tačiau laiku kreipusis profesionalios pagalbos galima ne tik sustabdyti jos progresą, sumažinti padarinius, bet ir tapti sėkmingais mokiniais, studentais bei suaugusiais, gyvenančiais pilnavertį gyvenimą.
